(lot. Acorus calamus)
Kvapnus iš Azijos kilęs augalas. Lietuvoje minimas nuo XV-XVI amžiaus. Senovėje iš ajerų gamindavo kvepalus. Ajurvedoje ajeras laikomas protą stiprinančiu ir padedančiu reikšti savo mintis augalu. Garsus senovės gydytojas Avicena rašė, jog ajerų sultys didina geismą ir gydo senatvę. Būtent senatvėje jis ir rekomendavo gydytis ajerais.
Šakniastiebiai maistui vartojami tik džiovinti, juose yra daug krakmolo, glokozido alprino, vitamino C.
Plačiausiai ajerai naudojami sergant virškinamojo trakto ir nervų sistemos ligomis. Manoma, kad turi teigiamą įtaką protiniam vystymuisi, gali pagerinti virškinimo sulčių išsiskyrimą, sumažinti pilvo pūtimą, palengvinti klimakterinius simptomus. Teigiama, kad kramtant džiovinto šakniastiebio gabalėlį, gali praeiti noras rūkyti.
Liaudies medicina ajerų šakniastiebiais taip pat pataria naikinti blogą burnos kvapą, gydyti balso stygas. Skrudintus ajerų šakniastiebius galima naudoti prieskoniams, kaip muskato riešuto, imbiero, cinamono, lauro lapų pakaitalą. Ant ajerų lapų iškepta duona būna aromatinga ir laikosi ilgiau šviežia. Išoriškai naudojami plaukų šaknų stiprinimui.
Vengti ajerų preparatų reikia alergiškiems žmonėms, gausiai kraujuojant, nėščiosioms.
Grįžti į augalų sąrašą