(lot. Rubus idaeus)
Avietės auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat pamiškėse, kirtimuose, krūmuose, drėgnose vietose. Soduose auginamos įvairių veislių avietės, tačiau vaistinei žaliavai geriausiai tinka laukinės formos. Aviečių lapuose yra flavanoidų, organinių rūgščių, B grupės vitaminų bei vitamino C.
Tiek džiovintuose, tiek šviežiuose lapuose yra tanino, kuris turi sutraukiančių savybių. Todėl lapai buvo naudojami (paprastai kaip arbata) viduriavimui, vėmimui slopinti, gausiam menstruaciniam kraujavimui mažinti ir makšties išskyroms gydyti. Be to, aviečių lapai naudojami esant skausmingoms mėnesinėms. Buvo tikima, kad aviečių arbata suteikia jėgų nėščioms moterims ir leidžia greit ir saugiai pagimdyti. Aviečių lapų užpilo duodama gerti vaikams, jei pasireiškia viduriavimas ir skauda pilvą. Tradiciškai aviečių arbata viena iš priemonė nuo karščiavimo, peršalimo ir gripo.
Išoriškai augalas buvo naudojamos opoms, burnos ir gerklės uždegimams, tonzilitui, gerklės skausmui, venų varikozei, nudegimams ir lėtai gyjančioms žaizdoms gydyti.
Atsargumo priemonės:
Šie patarimai yra informacinio pobūdžio, parengti remiantis žolininkystės literatūra, moksliniais straipsniais bei autorės praktine patirtimi. Pradedant naudoti, būtina atsižvelgti į savo ligas ir pasitarti su gydytoju apie galimas augalo alergines reakcijas ir kitus šalutinius poveikius jūsų organizmui.
Atsargiai reikėtų vartoti moterims pirmais nėštumo mėnesiais bei sergant inkstų ligomis.
Grįžti į augalų sąrašą